BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

shitcore

“Synopsis”

 

«Kalbėti apie muziką - tas pat kas šokti apie architektūrą» (Frank Zappa)

«Tikroji kūryba vyksta laike: kol kūrenamas žaizdras, kol kūrikas iš pakuros ištraukia kūrinį, įmerkia jį į vandenį, kol kūrinys šnypščia… Kitaip su poezijos arba dramos kūrinių kūrenimu, tačiau visi jie gyvi tik kūrybiniame įkarštyje.» (Artist’as B. Pastišai & paistišai) 

exceptio, -onis (lot.) - tai kas yra anapus bendrų nuostatų, išimtis … (http://www.google.com)

 

 

 

“Skatologinis” Frederico Fellini Amarcord kurio vienas ["siūlo"] galas veda į totalitarizmo koncepcijų[1] atpainiojimą, kūrėjui (režisieriui, ne demiurgui) tik dar labiau viską totaliai supinant; vien nuolankiausiems Bachtino pasekėjams en personne paliekant galimybę jas pastatyti nuo galo ant galo (nuo galvos ant kojų-sėdynės, jeigu taip aiškiau, sorry), - [filmo] konceptualizmas kaip sumų suma (kurios tautologiškumo įpratome nepastebėti pankonceptualistinės <lygu - Vakarų> kultūros interjere) čia galėtų būti interpretuojamas tik (ir tik) kaip tam tikras nepadorus (amarkord”iškas) gestas bet kokiam konceptualizmui kaip totalitarizmui per se, kai jis pretenduodamas į vienvaldžio lyderio (dučės) forpostą iš šeimos galvos, mokytojiško, kleboniško-išganytojiško ir t. t. diskurso bando pažaboti, civilizuoti, kontroliuoti, kanalizuoti ir apšviesti «laukinį» natūralumą - pavardinkime: šlapinimąsi, tuštinimąsi, vaikišką onanizmą, šelsmą ir išdaigas po kurių logiškai turėtų sekti girtavimas, paleistuvystė, beprotybė ir “dekadansas”; kanalizacijos ir apšvietos perceptai, ryškiausiai (dialektine forma) išreikšti filmo “kanalizacijoje” - ‘deleted’ scenoje su atmatų šuliniu, - leidžia interpretuoti feliniškus Amarcord’o perkodavimus kaip meno (kūrybos apskritai) “galų” įprasminimo/išprasminimo paieškas [-įslaptinimus] toje pandemoniuminėje-pan-ceptualistinėje[2] atmosferoje, kame virusinė fašizmo (pridėjus ‘autoritarizmą’ bei ‘totalitarizmą’ užsirauktų windows’ai - neatlaikytų “popierius”) torpeda bando uzurpuoti ir struktūralizuoti vulgarų (”liaudišką”), chaotišką (”pirmapradį”), periferinį “auksinės” riminisferos[3] bezdalyną…

 

“Estetikos” ir “meno filosofijos” perceptai, kurie anot kultinio Gille Deleuze/Felix Guattari (galbūt, vieną dieną jie taps “perceptiniais”) tandemo, yra kūrybos alfa ir omega - ‘gyvenimo medis’ jau ne kaip medis, bet dar ne kaip “medis-konceptas”, lygu - postplatoniškas gestas sugrąžinantis poetus į valstybę, nors (dar) ne kaip idėjų kūrėjus, bet jau ir ne eiliakalius - antrinės (tretinės, nes pirmoji - eidosas) tikrovės postuluotojus-simuliantus. Kadangi “idėjų pasaulio” neliko, kadangi idėjas (konceptus) jau nukala žemės hefaistai - konceptų kurėjai poetai, galėtų gaminti pusfabrikačius - perceptus (provaizdžius) konceptams…

 

Lol: Eksceptologija raitosi iš juoko, nelaiko šlapimo [4] ir “atbulais” pirštais bado savąji ekscepto-logizmą kai tik sugauna save konceptualaus žandaro (-ės) vaidmeny - tarsi Prokrustas tykančią ir gaudančią (griebenčią, čiumpančią…), su-imančią į rankas substancinį “cepi” [5] - Kapt! - kuris normaliems, ‘blevyzgas’ suprantantiems ir jas mėgstantiems ‘riminilogams’ baigiasi (nei prasideda, nei baigiasi!) apšviestoje (Les Lumières, Aufklärung, Illuminismo!) kanalizacijos neapibrežtyje:

«Karlinis čiumpa kablį ir labai vikriai, vieną po kitos pakelia keturias cementines plokštes, dengiančias atmatų duobę. Kamerdineris baidydamasis kvapo tučtuojau kilsteli nosinę, bet ir toliau sviečia žibintu Karliniui; juvelyras nuleidžia kojas žemyn ir iki krūtų susminga tamsioje pliurzeje. Lyg niekur nieko, jis ima daužyti suakmenejusius srutų sluoksnius, stengdamasis surasti žieda. Matydamas, kaip kamerdineris dangstosi nosį, Karlinis atsisuka į jį ir išmintingai be mažiausios pagiezos ištaria: - Aš manau, kad tarp kvepejimo ir smarves nera jokio skirtumo: kaip vienas taip kitas - jie tik savokos «kvapas» atspalviai. Galimas daiktas, jeigu mus įtikintų, kad kvepejimas - blogai, o smarve - gerai, reikalai pasaulyje visai kitaip suktus. Ir ko gi žmones šitaip nemegsta šudo?! Jis - toks pat musų organizmo produktas kaip ir mintys!..»[6]

__________________________

[1] (pa-)vartojimo šioje vietoje reikalaujantis būdvardis rašytųsi su gausybe priešdėlinių-prielinksninių konstrukcijų, viena kurių - ‘anal’ - žymėtų analizę ir anusą tuo pačiu metu.

[2] tinka ir ‘panlogizmas’ arba ‘logocentrizmas’…

[3] nuo Rimini - autoriaus gimtojo miesto.

[4] aliuzija į skatologijos tarnaitę - su užuominomis į liūdnai garsėjančią filosofijos kaip teo-ideo-sciento-logoso-logijos tarnaitės istoriją.

[5] zr. pastraipą 5. ["Scienza"].

[6] Frederico Fellini. Amarcord. Paryškinimai mūsų - eksceptologija, sb.

 

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą