BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

shitcore 2

Ką gali padaryti nuogas lietuvis senai Europai (Sakinys iš klasiko prozos: jis gali kalbėti!)? [7]

 

 

 

 „ …ir tai nėra protinis procesas, tai - procesas holistinis…” (Iš publicistikos)

Tautinė skatologija, kur atmatos dažniausiai ženklina «‘das Nichten des Nichts’»[8] - kalba, mažiausiai nutolusi nuo savo šaknų (žr. viršų/apačią Bachtino koncepcijoj) - tikriausiai nepadarys gėdos:

šǜdas sm.

prk. nereikšmingas dalykas, menkniekis, niekis, niekai [...] niekniekis [...] šǜdas ir niẽkas visai nieko nereiškiantis asmuo, niekas [...]šǜdą į abi (į abidvi) rankas: visiškai nieko (negauti, neduoti ir pan.): Gausi šūdą į abidvi ranki, ne muno kraitį! Šts. Duok mun! - O šūdą į abi ranki! Šts. šǜdą į ãkį (į kišẽnę) visiškai nieko (negauti): Gausi tu gumbą į kaktą, šǜdą į kišẽnę Mžk. Daugiau šǜdą gaus į ãkį! Skr. šǜdas kãtino niekis, niekai: Kas tas y[ra] - šǜdas kãtino! End. šǜdo kùpeta netikėlis, nevykėlis: Vaikai tokie šūdo kupetos Grg. šǜdo (šǜdas) niẽkas menkniekis: Judu už šǜdą niẽką tuoj ir peštis šokat Alk. Susbarė dėl šǜdo niẽko Lp. Dėl šǜdo niẽko bėgs čia, bėgs čia Jrb. Nėr ko kurt ugnį par nauja dėl šǜdo niẽko Erž. šǜdo reǰkalas menkniekis: Nu čia lenta nupjaut tai šǜdo reǰkalas Slm.
šǜdas su brùknėmis nieko gera, jokios naudos: A tu teip žiūrėk, a kiteip - vis tiek šǜdas su brùknėm Jnš.
šǜdą šuniẽs nieko (negausi): Gausi, ką Jakutis gavo: Jakutis žuvies, o tu šǜdą šuniẽs End. šǜdas šuniẽs niekis: Koks čia

tau šogeris - ans šǜdas šuniẽs Trk. [9]

«1897 m. leidime (K. Donelaičio Metų - sb) nevienodai elgiamasi su gana dažnai poeto vartotu obsceniškos prasmės žodžiu šūdas ir jo vediniais. Kelis kartus čia jis rašomas taip: sz…ą Vd 268, Rg 118, sz…ais Vd 283, sz…us Vd 284, sz…e Rg 619; vienu atveju jis keičiamas žodžiu niekus Pp 16. Kiti šią šaknį turintys žodžiai paliekami nekeisti, pavyzdžiui: szudvabali, szudvabaliai Pl 442. Daug nuosekliau minėti ir dar kiti obsceniškos prasmės žodžiai šalinami platesniam skaitytojų ratui skirtuose 1940, 1941, 1945 ir 1950 m. leidimuose. Pedagoginiais sumetimais juose švelninama „sūdriu žemės ir mėžinio kvapu” dvelkianti būrų dainiaus kalba, plg.: 1940, 1941 - vietoje meˇa rašoma teršia Vd 392; 1940, 1941, 1945 - vietoje pautus, pautai - kiaušus, kiaušai Pl 342, 343, 536, ∫ƒudinėja - niekinėja Vd 130; 1940, 1941, 1945, 1950 - vietoje ∫ƒudą - nieką Pl 353, Rg 118 arba mėšlą ». [10]

 

Istorijos problema, moko mus Peter Sloterdijk, kad «kaip analinės kultūros vaikai į savo šūdą mes iš viso žiūrime nenormaliai. Mūsų sąmonės atsiskyrimas nuo savo pačių šūdo yra didžiausia tvarkos dresūra ( …). Įsikalta pažiūra į savo pačių išskyras sudaro žmonių santykio su visomis gyvenimo atmatomis modelį. Ligi šiol jos buvo nuolat ignoruojamos. Tiktai šiuolaikinis ekologinis mąstymas privertė grąžinti atmatas į mūsų sąmonę.»[11]  

 

 

 

 

[7] Nuogas - be tradicijos, konceptų (kurie lietuviškame «diskurse» dar tik formuojasi, yra embriono <„ekscepto”> stadijoj).[i]

[i] Kito klasiko - A. J. Greimo - „grimasos” (carré logique, schéma actanciel) saldžiai gundo suponuoti gausybę „neįmanomų (skato-centrinių) pasakų” su hipotetine „aktante” Europa, jos baltu dieviškuoju (dzeusiškuoju) veršiu - tauri albi - skaityk, tauriuoju albinosu, skaityk, pagoniška „balta varna”, skaityk… Barbariškais (pedo-geronto-filiškais) „(anti-)metakonceptais” oponuoti bulimiškam, geo-euro-etno-polito-semio-logo-centrizmui - kas tai? - „eksceptologija”?

[8] „Tačiau Niekas gali būti atvertas tik tada, kai jo ištaka, naikinimas Nieko dėka (das Nichten des Nichts) apskritai, o kartu ir pats Niekas (das Nichts selbst) yra iškeliami iš paslėpties. Niekas neatsiranda iš neigimo, bet, priešingai, neigimo pagrindas yra Niekas, atsirandantis iš naikinimo Nieko dėka (die Verneinung gründet sich auf das Nicht, das dem Nichten des Nichts entspringt). Tačiau neigimas taip pat yra tik naikinančio, t. y. naikinimu Nieko dėka iš anksto pagrįsto, santykio būdas (…) Jeigu taip yra sulaužoma intelekto kompetencija kelti klausimus apie Nieką ir būtį, kartu išsprendžiamas ir „logikos” viešpatavimo filosofijoje likimas. „Logikos” idėja pati išnyksta pirmapradiškesnio klausimo sūkuryje.” (M. Heidegger. Kas yra metafizika? Vertimas į lietuvių kalbą - Arvydo Šliogerio, 1992).[ii]

[ii] Kadangi heidegeriško sakinio - kurį, anot vieno tokio, pirmiausia reikėtų „išversti į vokiečių <sic> kalbą” - dviprasmiškumas (jau ar dar ne- obsceniškumas?), nieko horizontas (‚Niekas‘ čia nėra anti-būtis, jis, atvirkščiai, padeda ontologiškai atskleisti būtį <jau ar dar ne „niekio” (skato-) metafizika?>) kužda ir kitas ‚Nieko‘ interpretacijas, galimi ir kitokie (jau ar dar ne - ‚išskyra‘?) Heideggerio „rablinizmų” „iškėlimai (išskyrimai?) iš paslėpties” (išskyros išskyra - skirtumas tarp išskyrų (iš-skirsmas?) „kloakos”.[A]

[A] Jei esinys (Seiende) yra būtyje - būtis, racionaliai tariant, irgi privalėtų kažkame būti. Tačiau, būtis nėra kažkame - [kitoje] būtyje „kaip kame”. „Kaip kame” ji yra nieke (o kame yra niekas?); nieko kaip savarankiškos būties - nėra, arba jis yra paralelinėje būtyje (literato Borges, serijinės visatos „atradėjo” J. W. Dunne problematika), kuri yra nieke(?), kuris yra (kitoje - laipsniavimas) paralelinėje būtyje (lol)… Gražus pasakos be galo variantas… įtikinantis rekursijos atvejis… puikus misse en âbyme egzempliorius: tikra Comedio dell‘arte, kurios „sūdrus žemės ir mėžinio kvapas” gadina visą kuonopuikiausių Europinių skatologinių pasakojimų (įskaitant Was ist Metaphysik, Vom Wesen des Grundes, Der Satz vom Grund) „orą”.[a]

[a] „Arčiausia būties” - Nieko ruime - rymančių (1.) Heidegerio-kiniečio,[I] (2.) Heideggerio-japono,[II] (3)Heideggerio-budisto,[III] (4.) Heideggerio-algonkino,[IV] (5.)… [šiaurės] Tlön‘o gyventojo[V] bei (6.) Heideggerio-eksceptualisto[VI] atvejai eksceptologijai (kuri yra/nėra skatologija) įdomūs tiek, kiek heideggeriška mąstymo samprata sugeba „pasakyti”, kad filosofo veiklos stichija - ne gamtos daiktų aprašymas, ir kad į pasaulį „įsikertama” ne manipuliuojant kognityviniu-pažintiniu aparatu (šia prasme jis skelbia „karą metafizikai” ir tokioms jos sąvokoms kaip materija, forma, subjektas, substancija, priežastis, tiesa, laikas) bet per „perkeltinius nereikšmingus dalykus” - „mėžinio kvapą”: „šǜdą-niẽką (šǜdą ir niẽką)”.

[I] neodaosu mokymo (Xuanxue <hsiuan hsue>) - metafizikos, kurios atstovu teigimu dao prilygintas wu (niekam arba tustumai, kurie siuo atveju yra tapatus) yra ontologinis visų dalykų saltinis.[α]

[II] Įprasta teigti, kad Vakarų filosofijoje vienintelis H. prilygsta Dogenui: abu kruopščiai gilinosi į „būtį ir nieką”, abu susikūrė savo filosofinę kalbą, aistringai konstravo neologizmus… sutampa arba yra panašios ir abiejų mąstytojų laiko - išvestinio, kintančio ir neapibrežto (vulgariųjų) bei pirmapradžio (tikrojo) sampratos. Nors ir „nustatyta”, kad H. niekada nėra paminėjęs D. vardo, mes vis viena galime projektuoti virtualų posibilistinį (eksceptologinį) Heideggerio ir Dogeno „pasibylojimą”: „Кai trenkia Satori žaibas, nelieka sąmonės dalijimo į save ir budos prigimtį”…

[III] žr.: autoriaus komentarą apie Śūnyatā.[β]

[IV] šiaurės amerikos autochtono - kurių tarmėje nėra veiksmažodžio «būti”…

[V] Tlön’o kalba - Jorge Luis Borgès’o fikcija: «Spėjamoje Tlön’o prokalbėje, iš kurios išsirutuliojo gyvos kalbos ir tarmės, nėra daiktavardžių, bet yra beasmenių veiksmažodžių (…) Pavyzdžiui: nėra žodžio, atitinkančio daiktavardį mėnulis, tačiau yra veiksmažodis mėnuliuoti arba mėnuoti». Šiaurės pusrutulio kalbose svarbiausias vienetas yra ne veiksmažodis, bet - būdvardis: „Nesakoma mėnulis: sakoma ryški-erdvė virš tamsaus-apvalaus arba švelnaus-oranžinio dangaus, arba kokia nors kita pynė.” (vertė Stasys Goštautas)

[VI] [heidegeriškam] „Nieko projektui” konceptualaus (eksceptualaus - „Als Ob filosofijoje”) meno (via Kosuth) „dvasia” iš dalies skirti kiti šio rinkinio (žr. Filosofija po „Meno po filosofijos“, Derrida žodis konceptas mirė ir kt. ) straipsniai.[*]

[α] Guō Xiàng (Kuo Hsianj) perima dao kaip visiškos tuštumos (wu (o), tuščias) idėja, bet nesuteikia jai ontologinio statuto. «Dao yra tušcias” jam reiškia, kad nėra aukščiausiojo dao: pati save kurianti visata neturi pradzios; skirtingos esybės ir reiškiniai randasi savaime, savarankisku ir nederminuotu daiktu pliuralizmas kristalizuojasi i holografinius holistinius pavidalus.

[β] Śūnyatā - pazodziui ‚tustuma‘ - viena is sunkiausiai ikertamu budizmo savoku, kurios netikslus aiskinimas „para”-budistineje literaturoje privele daugiausia nemoksisku aiskinimu bei nesusipratimu . Budistiniu mokyklu atstovai kategoriskai nesutinka nei su visuotini tikroves iliuziskuma teigiancio nihilizmo, nei su sveiko proto isvadu nepaisancio, verbaliai neatskleidziamo, savame kiaute uzsidariusio solipsizmo doktrinu „inkriminacija”, akcentuodami tustumos „savituma”, priezastinguma bei determinuotuma.

[*] Heideggerio, heideggerizmų, heideggeriados išskyrimas-išskirtinumas (except) iš Vakarų metafizikos kon-teksto (lygu - Heideggerio eks-tekstualumas <„ekstualumas”> Vakarų kulturinio pasakojimo kontekste) bei lietuvių filosofinės ,skatologijos (skatologinės filosofijos) - „išskirtinės atsiskyrėlės” - holografija teikia visas galimybes eksceptologiniam „metodui”: tokio metodo išskyrimui ir atskyrimui (eksproprijacijai) nuo analitinės, kritinės, dekonstrukcinės metodikų - kažką panašaus į gaya scienza - linksmąjį mokslą: eksceptologija kaip diskursas grynajame (absoliučiame) nieke (tuštuma vs sūdrus žemės ir mėžinio kvapas”), su savo „niekinemis” temomis, savais eks-metodais - ekstodais , eks-instrumentarijumi - ekstrumentarijumi, eks-konceptais - eksceptais J))) etc… und so weiter… muahahahahaha…

[9] Lietuvių kalbos didysis žodynas.

[10] Daiva Krištopaitienė. Kristijono Donelaičio raštų leksika ir jos redagavimas.

[11] Ciniškojo proto kritika. P. S. Koks yra niekas nesaties metafizikoje ? Koks jis yra esaties-nesaties metafizikoj? Diferanco metafizikoj?

 

 

 

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą